plankšis
plankšis,
1) jem., der unaufhörlich plappert
Etn. IV, 165;
2) plankšis, ein Schall
C.
Avots: ME III, 319
1) jem., der unaufhörlich plappert
Etn. IV, 165;
2) plankšis, ein Schall
C.
Avots: ME III, 319
'plankšis' ir atrasts šādos šķirkļu elementos: