nelaicnieks

‡ nelaicnieks,

1) ein Unzeitgemässer:
dze̦gūzi, tādu nelaicnieci, kas ziemas vidū kūkuojuot Pas. XI, 68 (aus Serbig.);

2) ein Selbstmörder
RKr. XX, 81.

Avots: EH II, 14