nevẽklis Spr., nevẽ̦kls Nurm., Gold., BW. 506; 18620; A. XII, 318, für neveikl(i) s; [nevẽklis"neveiklis" Salis, nevẽklis, ein Schwächling Lautb., Nigr., Warkl. - Nach Büga KSn. I, 273 zu li. nevė´kšla "nuskurdėlis, neėdrus gyvolis, neúžauga, apsileidėlis žmogus", nèvėkšlis "menkas, nevykes".]

Avots: ME II, 739

nevēklis: auch Tdz. 41931, 2 (aus Jāsmuiža), fem. nevēkle Janš. Mežv. ļ. II, 458; nevẽklis "einer, der mit physischen Gebrechen geboren ist" Frauenb.: tie tādi nevēklīši ir, kas nav izauguši.

Avots: EH II, 22