nuotūlis,

1) "?"Duomas III, 778;

[2) "ermüdet"
(?) Bers.; "nuolaidies, nuolempējies cilvē̦ks" Kursiten].

Avots: ME II, 879

nuotūlis,

2): ein täppischer, ungelenker Mensch
Vank.

Avots: EH II, 103