iemantot
ìemañtuôt, tr.,
1) ererben:
iemantuojama tiesa Jos. 1, 6;
2) erwerben, erlangen:
vainaks bija dārgs, un ne katra brūte tuo spēa iemantuot BW. III, 1, 27. kuo tu tuo ienmantuosi?
Avots: ME II, 43
1) ererben:
iemantuojama tiesa Jos. 1, 6;
2) erwerben, erlangen:
vainaks bija dārgs, un ne katra brūte tuo spēa iemantuot BW. III, 1, 27. kuo tu tuo ienmantuosi?
Avots: ME II, 43