noņūris

nùoņūris (part. praet.) "?": nuoņūris kâ derglis Alksn.-Zund.; ["nuoguris, nuoskumis, galvu nuolaidis" Gramsden, N.-Peb.; "nuovārdzis" (mit "ũ" ) Funkenhof, Grünh., Mesoten.]

Avots: ME II, 826