pane
pane, pana,
1) die Mistjauche
[Schwanb.; Bolwen, Adleenen]: kūtī guovīm jāgul vienā panē Mar. n. RKr. XVII, 71. dzert tai nevajaga duot, pat panas nuo kūts bedres neatvēlēt Etn. III, 56;
[2) pane, die Jauchgrube
Plm. n. RKr. XVII, 71. - Nebst paņa "Pfütze", peņava zu apr. pannean "Moosbruch", got. fani "Kot", and. feni "Sumpf", gall. anam "paludem", li. paniabùdė "an feuchten Stellen wachsender Waldpilz" u. a., s. Būga RSI. VI, 37. Trautmann Wrtb.205, Walde Vrgl. Wrtb. II, 5.].
Avots: ME III, 76, 77
1) die Mistjauche
[Schwanb.; Bolwen, Adleenen]: kūtī guovīm jāgul vienā panē Mar. n. RKr. XVII, 71. dzert tai nevajaga duot, pat panas nuo kūts bedres neatvēlēt Etn. III, 56;
[2) pane, die Jauchgrube
Plm. n. RKr. XVII, 71. - Nebst paņa "Pfütze", peņava zu apr. pannean "Moosbruch", got. fani "Kot", and. feni "Sumpf", gall. anam "paludem", li. paniabùdė "an feuchten Stellen wachsender Waldpilz" u. a., s. Būga RSI. VI, 37. Trautmann Wrtb.205, Walde Vrgl. Wrtb. II, 5.].
Avots: ME III, 76, 77