ķirmins

ķirmins,

1) = ķirmis;

2) die Schlange
N. - Bartau n. Etn. I, 154. Aus li. kir̃minas "ein grosser Wurm; eine grosse Schlange".

Avots: ME II, 384


ķirmins

kirmins,

2): auch Dunika, Rutzau, (mit ir̃ ) NB.

Avots: EH I, 704