plaukšis
plaũkšis Karls., plaukšķis Wid.;
1) ein klatschender
Laut;
2) der einmalige Schlag mit der flachen Hand, der einmalige Applaus:
uzduod tik plaukši uz vajadzīgākuo miesas daļu! MWM. VI, 7I8;
3) plaũkšis PS.; N.- Peb., plaukšķis; ein Schwätzer
Brucken n. Etn. II, 33, Wid.;
4) plaũkšis, silene inflata PS.
Avots: ME III, 326
1) ein klatschender
Laut;
2) der einmalige Schlag mit der flachen Hand, der einmalige Applaus:
uzduod tik plaukši uz vajadzīgākuo miesas daļu! MWM. VI, 7I8;
3) plaũkšis PS.; N.- Peb., plaukšķis; ein Schwätzer
Brucken n. Etn. II, 33, Wid.;
4) plaũkšis, silene inflata PS.
Avots: ME III, 326